2008.06 Goštautiečių vasara

Vasara... Buvo... Nebėra... Bet neliūdna ją prisiminus. Tik kažkaip nostalgiškai gera. Gera, kad ji ne šiaip prabėgo, bet pradūzgė kaip darbšti bitutė, pasiimdama iš kiekvieno goštautos žiedelio visą saldųjį nektarą, o medutį sulipindama į saldžių prisiminimų korelius, kad dar ilgai būtų kuo pasigardžiuoti tamsiais rudens vakarais geriant žolelių arbatą, su tais pačiais mielais goštautos žiedeliais.

O viskas prasidėjo tradiciškai – Rasų švente. Vieni šventė netoli Aukštadvario, Prienų rajone. Pamiškės piliakalnis pasitiko gausiu lietumi, kuris nuplovė visas dulkes, tačiau leido pasiruošti šventei ir su dainomis palydėti saulutę. Trumpiausia vasaros naktis neprabėgo be ritualų, šokių, žaidimų ir šokinėjimų per didžiulį laužą. O naktinis žygis į Velnio duobę ir paparčio žiedo paieškos tik dar labiau sutrumpino ir taip neilgą naktį. Patys ištvermingiausi ir saulelę pasitiko su dainomis, o kitą dieną vėl aplankėme Velnio duobę. Dienos šviesoje ji visai kitaip atrodė...

Keletas goštautiečių, susėdę į mašiniuką, patraukė švęsti Rasų su Šveicarijoje gyvenančiais lietuviais. Jau antri metai Alpėse skamba goštautiečių dainos ir šokiai iki paryčių. Ir vėl nauji kelionės įspūdžiai, nauji draugai ir atsisveikinimas iki kitų metų...

Liepos mėnesį prie Darsūniškio, Kaišiadorių rajone, jau penkerius metus iš eilės organizuojama pynimo stovykla, kurioje goštautiečiai tradiciškai jau penktą kartą vedė vakaronę jos dalyviams. Stovyklos dalyviai patys mielai šoko lietuviškus šokius, sukosi rateliais. Rodės, kad šis vakarėlis niekad nesibaigs...

Deja... Baigėsi, kaip viskas baigiasi, bet gera... Gera, kad daugiau nebereiks vartoti cukraus žolelių arbatai, nes visada bus galima pasisaldinti ją „Goštautos“ vasaros atsiminimų medumi...

Straipsnis publikuotas 2008 m. rugsėjo mėn. KTU leidinyje "Studijų aidai" .